Jurgis Baltrušaitis




Atminimo melodija

Nors tavo dienos lakios, tebežydi
              Dienų takai
Ten, kur tave kaip atminimai lydi,
Ką pakeliui, klajokli, palikai...

Atmindamas tu pūsi laužą seną,
              Ir ras širdis,
Kad aukuras apleistas dar rusena
Ir tebežėri tavo praeitis...

Ant žiburiai sužerplėjo iš rūko
              Toli, toli...
Tai - tu, nors ten, kur jų liepsna užtruko,
Tu pats kaip gyvis grįžti negali...

Todėl tetilsta dyklaukiai pajuodę,
              Jei tu žinai,
Kad tu jų piūtę lykiji aruode,
Iš kur tau duota. semti amžinai...

Todėl, širdie, per džiugulį ir kartį
              Nebūk maiši,
Nes amžių lobį, motinos vakartį -
Tu su savim kelionėje neši...


"Ašarų vainikas. Antra dalis"