Jurgis Baltrušaitis


Būties melodija

Žemės vargo sėją sėjęs,
Atsitiesk ir būk kaip vėjas -
Stauk, kaip staugia vėtros šūkis,
Sūkuriais po tyrus sukis,
Žadink žemės ertmę margą -
Tai tau atpildas už vargą...

Kilk į dangų dulkių bokštu,
Rūsčiai siausk, kad girios šniokštų,
Ir, žaibavęs, trenkęs, griovęs,
Iš sužadintos ertovės
Grįžk į savo ankštą rūsį,
Kur tu, verge, laisvas būsi...

Tavo žemas stogas skūra...
Jungą vilkęs, būk kaip jūra,
Mesk į žydrį rūsčią bangą -
Audros siūtis tesužvanga
Ir teplūsta kranto smiltį -
Tai tau atlygis už viltį...

Žadink drąsiai vėtros metą,
Supk įširdusį verpetą,
Kai jis tvinksta, kai jis semia
Tavo vargo lopšį - žemę,
Ir pasiautęs nešk į uostą
Žemės ilgesį paguostą...


"Ašarų vainikas. Antra dalis"