Daina
Eik takais, kur amžių grįsta,
Nes kaip šapas veikiai vysta
Mums seikėtos valandėlės -
Mes - likimo trapios lėlės...
Vakar mus šilkais jis gobė,
Dosniai vilko brangia drobe,
Šiandien jis purvyne murdo
Ir nešykšti karčio, skurdo...
Ten, kur buvo pilnas rėtis,
Nebelieka kuo gėrėtis -
Mirksnio troškis grįžta spėriai,
Vos jo taurę tu išgėrei...
Lauktos aušros tingiai švinta,
Rūpink sutemoms žibintą...
Rink kelionei, kas negūra,
Iš pakrantės irk į jūrą...
Mirksnio vystamą vainiką
Žemės tuščio graudis tyko -
Mirksnis sėja, amžiai vėto,-
Gerbk vidurnaktį žvaigždėtą!
|