Giesmė
Nusileidus saulės dienai,
Nusilenk žemiau rugienai
Ir bučiuok dar drungną žemę,
Kad ji tavo vargą remia,
Kad žiedais ji apsisagsto,
Kai ją prakaitas pašlaksto...
Audros dlenai pragiedrėjus,
Gerbk jos griausmą, žaibą, vėjus
Ir dėkok jai, kad sukyla,
Kaip - dėkodamas už tylą -
Laimink vakaro pašvaistę
Ir nakties žvaigždėtą skraistę...
Graudis - džiaugsmas lygiai sveria,
Nes jie vieną taurę geria -
Tad - kaip amžiams nustatyta -
Vakaras tegerbia rytą,
Aušros sutemas tegieda -
Kas tai vokia, tas neklieda...
|