Bado giesmė
Tuba mirum spargens sonum
Per sepulchra regionum...
Šios pakalnės vytis Badas -
Senas kerdžius, amžių vadas...
Liesos lūpos jo - nežadas -
Amžius dėvimą jo skraistę
Amžių ašaros aplaistė...
Vyčio kelias kaulais klotas...
Maitkaulis - jo rimbo kotas...
Ir jo širmis nežabotas -
Kur jis gaišo, kur jis žvengė,
Žemės verksmo aidas spengia...
Vytis muša būgną didį...
Vyčiui tarpios raugės žydi...
Eibės juodvarnių jį lydi -
Ir, pajutę puotą trankią,
Plėšrūs paukščiai klaikiai krankia.
Dunda būgnas: - Joja, joja!
Ir kur vytis kelia koją,
Visa kniumba ir ropoja -
Ir nuo jo garbės skelbimo
Žemės varpinės užkimo...
Telkia skurdą jo birbynė,
Ir į Vado žvangią žinią
Vargšai kuopiasi į minią -
Visa bruzda, lala, klega -
Ir turtuolių pilys dega...
Dulkės, iros - ką jis siūlo...
Kur jis vieši, visa dūla -
Milžk, varguoli, beržo sulą -
Tu girdi galiūno būgną -
Gerk už Vadą iki dugno!
Iros, dulkės - ką jis žada...
Gerk už žemės vytį Badą -
Šiandien Giltinę jis veda...
|