Jurgis Baltrušaitis


Daina

Kai sužalo dirvos, pievos,
Kai sužydo vyšnios, ievos,
Tarsi raganos užburtas,
Augo, tarpo mano turtas -
Dvi lyselės su ežia
Mano motinos darže...

Kaupė žemę rankos drūtos,
Ir žaliavo mano rūtos,
Ir aplinkui kvapios rožės
Kaip burnelės žiojos, vožės -
Aš buvau graži, jauna,
Kaip pavasario diena...

Ir kai rūtos tarpo, žėlė,
Sapnavau aš bernužėlį -
Jis kasnakt per sapną lankės
Ir vedžiojo už parankės
Sodais, pievomis, laukais -
Nepraeinamais takais...

Bet kai dalgis pievą piovė,
Sapną pralenkė tikrovė...
Aš ėjau už senio pliko,
Po bernužio sapnas liko,
Pirmas tarp sapnų visų -
Mėnuo užu debesų...

Dar vaidenos rožės, rūtos,
Bet jos buvo lyg nebūtos,
Nes, kas tarpo ir kas žėlė,
Vyto, kembo pamažėle
Kaip dvi lysės ir ežia
Mano motinos darže...

Ir kai nū pro mano kiemą
Kraiko vėjai baltą žiemą,
Aš, kiek stengia pirštai, audžiu,
Be jaunatvės sapno snaudžiu,
Jau sukumpusi, žila,
Jau kaip blėstanti skala...


"Ašarų vainikas. Antra dalis"