Jurgis Baltrušaitis




Vienatvė

Stok! Jau sklinda išnaktų migla -
Stojo žemės tyrulių tyla...

Jei nuo jų vienatvės tu ginies,
Krauk lauželį, glauskis prie ugnies...

Ant dar kitas žiburys - toli -
Pasimelsk už brolį, jei gali...

Ten vienatvė ilgisi kita -
Tremiamas klajoklis, elgeta...

Danguje šimtų šimtai žvaigždžių -
Čia - aš žemės vieniša liūdžiu...

Ant - žvaigždytės krinta nuo dangaus -
Jų liepsnos klajūnas nepagaus...

Nes ne žemės širdžiai skirtos jos -
Ji, kaip plakės, plaksis ii klejos...

Bet tekrinta saulės trupinys -
Gal jis tamsų mirksnį išganys...

Kibirkštėle, ko tu taip laki -
Žemės vergą vieną palieki...


"Ašarų vainikas. Antra dalis"