Vienatvė
Stok! Jau sklinda išnaktų migla -
Stojo žemės tyrulių tyla...
Jei nuo jų vienatvės tu ginies,
Krauk lauželį, glauskis prie ugnies...
Ant dar kitas žiburys - toli -
Pasimelsk už brolį, jei gali...
Ten vienatvė ilgisi kita -
Tremiamas klajoklis, elgeta...
Danguje šimtų šimtai žvaigždžių -
Čia - aš žemės vieniša liūdžiu...
Ant - žvaigždytės krinta nuo dangaus -
Jų liepsnos klajūnas nepagaus...
Nes ne žemės širdžiai skirtos jos -
Ji, kaip plakės, plaksis ii klejos...
Bet tekrinta saulės trupinys -
Gal jis tamsų mirksnį išganys...
Kibirkštėle, ko tu taip laki -
Žemės vergą vieną palieki...
|