|
Septynios psalmės
Saulėlydžio croquis
TEN VORTINKLIŲ šilkinės gijos,
Ten vakaras - žaizda, ten kraujas alma,
O saulėj tvyro aštrūs kalavijai -
Septyni sopuliai, septynios psalmės!
Niūniuoja vėtra giesmę gailią,
Vaitoja gilios jūrų marių gelmės,
O ten, gelmėse, miega mano meilė -
Septyni sopuliai, septynios psalmės.
Ten ragana vylingais burtais savo,
Sėdėdama žaliam dugne ant kelmo,
Ten ją, pirmutinę mano meilę žavi -
Septynis sopulius, septynias psalmes.
Bet mariom pulkas karžygių atjoja,
Aštriais kardais kapoja aukso šalmus...
Tave, tave išgelbės, mylimoji -
Septyni sopuliai, septynios psalmės.
Kraujuoti karžygių kardai sušvinta...
Karalių rūmai... lieknos palmės...
Ar jie pajėgs tave sostan gražinti -
Septyni sopuliai, septynios psalmės?..
O Viešpatie, jų eilės tirpsta, jėgos mąžta
Ir ryja juos ten nuožmios gelmės.
Ji nepasieks jau niekad marių krašto -
Septyni sopuliai, septynios psalmės!
Tai vakaro, ne mano žaizdos gyja,
Ne vakaro, tai mano kraujas alma:
Širdin įsmigę aštrūs kalavijai -
Septyni sopuliai, septynios psalmės!
Kaunas, 1934.9.9
|
