Jonas Aistis


Fedra

TĄ VAKARĄ ištvino upės,
Tą vakarą krantuos netilpo,
O saulė užmarin be rūpesčio
Nuėjo aukso tiltu.

Tą vakarą laivai neskendo
Ir gailiai nekrykštė žuvėdros,
Tekėjo džiaugsmas tik pavandeniu,
Tekėjo džiaugsmas giedras.

Tą vakarą šaunus sietynas
Aukštam skliaute perlus patraukė -
Džiaugsmingų vandenų ištvinusių
Vaga nė laukt nelaukė.

Tą vakarą linksmi be galo
Lėbavo pasakų karaliai -
Viršūnėn ton sniegais nubalusion
Nenutūpė ereliai.

Tą vakarą vėdinos iždas
Ir liejos vynas, dužo taurės...
Džiaugsmingai gervės grįždamos
Išsitiesė į šiaurę.

Tą vakarą vargonai gaudė: -
Magnificat anima mea!
Tarytum marių pakraščius plaudamas
Ramus vakaris vėjas.

Tą vakarą ir mano žingsniai
Su tuo džiaugsmu tapte sutapo.
Tą vakarą, tą vakarą linksminos
Aliai medelio lapas...

Kaunas, 1934.6.30



"Intymios giesmės", 1935m.