- Priešžodis
- Prakalba
- Atminimai
- Septynios psalmės
- Snaigė
- Banalus aprašymas
- Elnias
- Poezija
- Fedra
- Šilainė
- Rutina
- Senatvė
- Beržas
- Sniegas
- Vaiski pilnatis
- Nakties žirgai
- Spalgenų syvai
- Atleisk
- Karavanas
- Našlaitis
- Tu ta pati
- Lopšinė
- Tyla
- Pasaka
- Paprastas gyvenimas
- Kelionė į naktį
- Pilkoji diena
- Vaiski valanda
- Vaidilai
- Lietuvės
- Vorksla
- Isola di Capri
- Recenzija
- Atsisveikinant
|
TylaSRAUNŪS, smagūs upeliukai tekaIr tyška malūnuos. Paklausyt, kaip jie ir liepos šneka, Vienas malonumas! Tai putokit, upeliukai skardūs, Padavimą tęskit! Artima man taip mintis ir vardas Šitos jūsų pasakos. Atsidūsta liepos, o giliai, skausmingai. Gal ir jos ką mena, Kad, užkandę žadą, linkčioja sustingę Ir skundžias gyvenimu. Štai ataidi lapais upeliukų juokas, Viršūnėm ateina!.. Bet ir vėlei girdisi atokiai Šermenys ir aimanos... Gal paseks, kai rytą saulei tekant... Upeliukai, tęskit! Ak, išblaškė vėjas liepų šneką Ir tą mano pasaką! |
|  |