- Priešžodis
- Prakalba
- Atminimai
- Septynios psalmės
- Snaigė
- Banalus aprašymas
- Elnias
- Poezija
- Fedra
- Šilainė
- Rutina
- Senatvė
- Beržas
- Sniegas
- Vaiski pilnatis
- Nakties žirgai
- Spalgenų syvai
- Atleisk
- Karavanas
- Našlaitis
- Tu ta pati
- Lopšinė
- Tyla
- Pasaka
- Paprastas gyvenimas
- Kelionė į naktį
- Pilkoji diena
- Vaiski valanda
- Vaidilai
- Lietuvės
- Vorksla
- Isola di Capri
- Recenzija
- Atsisveikinant
|
VorkslaVAI DAUG vandens tavimi, Nemune, tekėjo,Vai daug dar ašarų karčių tekės - Tavimi, Lietuva, vis niekas netikėjo, Tavimi niekas netikės... Atanešė teutonas tau kadaise kryžių Ir Dievo žodžiu pridengtas klastas Tu vis buvai ant vieškelio, ant kelio didžio, Tu vis - nenuoramų tauta. Ir ėjo priešai, tavo kūną mindė - Tekėjo kraujas upėm, ne lašais Bet tujen savo veidą sopulingą Aukštai iškėlusi nešei. Tu šiandien vėlei priešų apsupta, varguole, Kantri širdie po pilka rudine! Tai tu Europą nuo mongolų Apgynei nuoga krūtine! Kaunas, 1933.6.20 |
|  |