Jonas Aistis




Sniegas

SNIEGAS! Viešpatie, ir baltas,
Ir minkštas, ir jaukus!
Ir gera, tik truputi šalta...
Einu ir su savim šneku.

Priemiestis, skersgatvio liktarna,
Rausvoki vakaro šilkai -
Ir klykia rėkia pavėlavus varna
Drauge su čiuožiančiais vaikais.

Išvirs girti iš restorano
Valkata su prostitute...
Ar čia dainuota meilė mano,
Ar ji Izolda gi, šita!

Ir verkia, juokias, eina, klega -
Kažkur jie skuba pro mane,
O vakaras kaip laužas dega
Jaunystės kerima ugnia.

Ir štai per sniegą purviną, sumalta
Vežikas klapsi sau risčia,
O man kažko be galo šalta,
Be galo šalta čia...

Kaunas, 1931.12.19



"Intymios giesmės", 1935m.