- Priešžodis
- Prakalba
- Atminimai
- Septynios psalmės
- Snaigė
- Banalus aprašymas
- Elnias
- Poezija
- Fedra
- Šilainė
- Rutina
- Senatvė
- Beržas
- Sniegas
- Vaiski pilnatis
- Nakties žirgai
- Spalgenų syvai
- Atleisk
- Karavanas
- Našlaitis
- Tu ta pati
- Lopšinė
- Tyla
- Pasaka
- Paprastas gyvenimas
- Kelionė į naktį
- Pilkoji diena
- Vaiski valanda
- Vaidilai
- Lietuvės
- Vorksla
- Isola di Capri
- Recenzija
- Atsisveikinant
|
SniegasSNIEGAS! Viešpatie, ir baltas,Ir minkštas, ir jaukus! Ir gera, tik truputi šalta... Einu ir su savim šneku. Priemiestis, skersgatvio liktarna, Rausvoki vakaro šilkai - Ir klykia rėkia pavėlavus varna Drauge su čiuožiančiais vaikais. Išvirs girti iš restorano Valkata su prostitute... Ar čia dainuota meilė mano, Ar ji Izolda gi, šita! Ir verkia, juokias, eina, klega - Kažkur jie skuba pro mane, O vakaras kaip laužas dega Jaunystės kerima ugnia. Ir štai per sniegą purviną, sumalta Vežikas klapsi sau risčia, O man kažko be galo šalta, Be galo šalta čia... Kaunas, 1931.12.19 |
|  |