- Priešžodis
- Prakalba
- Atminimai
- Septynios psalmės
- Snaigė
- Banalus aprašymas
- Elnias
- Poezija
- Fedra
- Šilainė
- Rutina
- Senatvė
- Beržas
- Sniegas
- Vaiski pilnatis
- Nakties žirgai
- Spalgenų syvai
- Atleisk
- Karavanas
- Našlaitis
- Tu ta pati
- Lopšinė
- Tyla
- Pasaka
- Paprastas gyvenimas
- Kelionė į naktį
- Pilkoji diena
- Vaiski valanda
- Vaidilai
- Lietuvės
- Vorksla
- Isola di Capri
- Recenzija
- Atsisveikinant
|
PasakaVĖL TU mano kerinti tikrovė, -O tavęs taip trokštu! Ten ant marių krašto stovi Gintariniai bokštai. O tie bokštai į padanges stiepias Ten jinai gyvena; Ten jai šlama šimtametės liepos, Karalaitei mano. Ten gėlėse rasos gailios Jai kas rytas juokias... Buvo tokia mano meilė, Mano laimė tokia. O tenai ir jojo ir važiavo, Ir laivai ten plaukė. Bėgo amžiai, karalaitės savo Vartuose vis laukiau. Ir išėjo... Laimė! Pažai dailiai Šermuonėlius nešė... Aš jos laukiau, jos ir meilės, Kaip pavargęs grašio. Karalaitė! Nužengė nuo sosto, Ir nebuvo ilgu - Pažvelgė, ir josios skruostas Ašara sužvilgo. Pažai žengiančiai į kalną Šermuonėlius nešė... Liko vienas mano delne Sidabrinis grašis. |
|  |