- Priešžodis
- Prakalba
- Atminimai
- Septynios psalmės
- Snaigė
- Banalus aprašymas
- Elnias
- Poezija
- Fedra
- Šilainė
- Rutina
- Senatvė
- Beržas
- Sniegas
- Vaiski pilnatis
- Nakties žirgai
- Spalgenų syvai
- Atleisk
- Karavanas
- Našlaitis
- Tu ta pati
- Lopšinė
- Tyla
- Pasaka
- Paprastas gyvenimas
- Kelionė į naktį
- Pilkoji diena
- Vaiski valanda
- Vaidilai
- Lietuvės
- Vorksla
- Isola di Capri
- Recenzija
- Atsisveikinant
|
Vaiski valandaO KAIP man, dienos, vaiskios, gražios,Matuot poezijos mastu: Čionai, pasauly, džiaugsmo maža, O sopulio apstu. Mano eiles ne spalgenos nudažė, Bet mano meilę daug klastų: Čionai, pasauly, meilės maža, O pagiežos apstu. Maniau gyvenimą papuošt, pagražint, Bet nuo gyvenimo alpstu: Čionai, pasauly, juoko maža, O ašarų apstu. Nešu gyvenimą, kaip sunkų lažą Keliu baudžiauninkų prastu: Čionai, pasauly, laisvės maža, O priespaudos apstu. Po kojų man sudžiūvę lapai čeža, Kas laimė, meilė ir kas tu, Nes su tavim pasaulio maža, O be tavęs - apstu. Tikėk, per ramunes išvesiu ežiom Iš vargo, ašarų, klastų... Nors čia, pasauly, laimės maža, O sielvarto apstu! Kaunas, 1934.11.26 |
|  |