- Poezijai
- Poetui
- O kai visi
- Vakaras
- Poeto dalia
- Skundas
- Tartum perlų narai
- Poeto mirtis
- Ilgesys
- O skaisti
- Dar niekad
- O miela
- Tu esi
- Buvo Capri saloj
- Atminimai
- Karalaitė pririšta prie girnų
- Vakaro tyla
- Meni, kai ilgesys
- Orientalė
- Lapai
- Mirtis
- Gėlės
- Giedras rudenėlis
- Mano gimtinė
- Voruta
- Rauda
- Partizano šermenys
- (Vienas kraujo lašas būt tave nuplovęs)
- Laukimas
|
Tartum perlų naraiTARTUM perlų narai, kurie neria į mirtį,Į akląsias gelmes, iš jėgų išmušti Ir visai nukamuoti, išnirę tušti, Atsikvėpusys leidžias į gelmę įnirtę Ir vėl, pirštais nuogais begraibydami šlykštų Ir praskydusį dumblą, kamuojas tenai, Kol jų rankose perlas sušvyti žvainai, Kad ant kaklo kažkam žėrėjimais trykštų... Lygiai tu nuolatos vis ogioj kasdienybėj, Vis skurde ir menkystėj rausies ir kenti, Kad pasauliai kažkam neregėti, šventi Išsinertų iš purvo troškimų didybėn Ir nuskaidrintų buitį už saulę šviesiau, Bet, kaip naras, tu ieškai to džiaugsmo ne sau! Paryžius, 1945.11.27 |
"Sesuo buitis", 1951m.
|  |