- Poezijai
- Poetui
- O kai visi
- Vakaras
- Poeto dalia
- Skundas
- Tartum perlų narai
- Poeto mirtis
- Ilgesys
- O skaisti
- Dar niekad
- O miela
- Tu esi
- Buvo Capri saloj
- Atminimai
- Karalaitė pririšta prie girnų
- Vakaro tyla
- Meni, kai ilgesys
- Orientalė
- Lapai
- Mirtis
- Gėlės
- Giedras rudenėlis
- Mano gimtinė
- Voruta
- Rauda
- Partizano šermenys
- (Vienas kraujo lašas būt tave nuplovęs)
- Laukimas
|
PoezijaiVIS GRĮŽTU pas tave, kop gi, o mylima,Besugrįšiu nūnai, tiltus sudeginęs Ir laivus paskandinęs, Niekieno nebelaukiamas? Tu buvai man gera saulėj įkaitusiam Tyrų smėlio kely, šaltyje, pūgose Ir miškų tankumynuos Kelio tavip nepraskynusiam. Tu buvai man švelni - giedras pavasaris Švietė tavo veiduos; guodė ir linksmino Tavo dangiškos rankos Sielvarte nusiminusį. Vis grįžtu pas tave, kop gi, o mylima, Besugrįšiu nūnai, tiltus sudeginęs Ir laivus paskandinęs, Niekieno nebelaukiamas? Putnam, 1951.8.1 |
"Sesuo buitis", 1951m.
|  |