- Poezijai
- Poetui
- O kai visi
- Vakaras
- Poeto dalia
- Skundas
- Tartum perlų narai
- Poeto mirtis
- Ilgesys
- O skaisti
- Dar niekad
- O miela
- Tu esi
- Buvo Capri saloj
- Atminimai
- Karalaitė pririšta prie girnų
- Vakaro tyla
- Meni, kai ilgesys
- Orientalė
- Lapai
- Mirtis
- Gėlės
- Giedras rudenėlis
- Mano gimtinė
- Voruta
- Rauda
- Partizano šermenys
- (Vienas kraujo lašas būt tave nuplovęs)
- Laukimas
|
Partizano šermenysRATU apstoję varnos krankia, pjaunas šunes,Pasibaisėtinais isteriškais balsais Suspigę, medžių blaškosi viršūnės, O tujen vienas miesto aikštėje, rudens purve tysai Nebeužspaustos akys, nesudėtos rankos Ir nenuplautas veidas - kruvinas, skaudus - Nesistebi, kad pašarvoto nieks nelanko, Giesmių negieda, žvakių nedega ir nekalba maldų. Tai hunų ordos, barbaro kerštu įkaitę, Tave išniekinio ir pabaisai, kaip maita, Tave paliko paukščiams ir šunims draskytų, Kad kraupūs šermenys nuo žygio atbaidytų Tuos, kurie tikra, nevystančia garbe žydės, Kai tau skaudaus likimo amžiai pavydės... Putnam, 1951.5.29 |
"Sesuo buitis", 1951m.
|  |