Poeto mirtis
TU ATEINI galop, mano sesuo! Tai ką gi -
Pašelk, pasiausk mano svajonių pelenuos!
Jau nebaisi man tavo atšiauri viešnagė,
Ir be manęs šilai ir marios mėlynuos...
Ir naktį žvaigždės degs, kaip jos prieš amžius degė,
Ir vieversėlių giesmės plūduriuos linuos -
Virpės lapeliai, nugirdę audrą žvagią,
O debesėliai plauks ir sidabru lynos...
Ateik, ateik arčiau ir savo juodą skraistę
Plačiai praskleidusi švelniai apgobk mane
Ir leiski pažiūrėt į gęstančią pašvaistę,
Į mirštančių spalvų konvulsijas ir skaistį:
Tesuspindi, tesudega širdis mana -
Ji visą mano amžių buvo kruvina...
Thompson, 1947.5.22
|