- Poezijai
- Poetui
- O kai visi
- Vakaras
- Poeto dalia
- Skundas
- Tartum perlų narai
- Poeto mirtis
- Ilgesys
- O skaisti
- Dar niekad
- O miela
- Tu esi
- Buvo Capri saloj
- Atminimai
- Karalaitė pririšta prie girnų
- Vakaro tyla
- Meni, kai ilgesys
- Orientalė
- Lapai
- Mirtis
- Gėlės
- Giedras rudenėlis
- Mano gimtinė
- Voruta
- Rauda
- Partizano šermenys
- (Vienas kraujo lašas būt tave nuplovęs)
- Laukimas
|
Buvo Capri salojBUVO Capri saloj... Prie Tiberijaus vilosAkmenėtu keliu greta slinkom pakalnėn Ir jau žodžių pristigę, nusiminę ir tylūs Mes pamatėme aiškiai, tarytum ant delno, Kad to jokia jėga, kad to jokia galybė Nepajėgtų atšaukti, nepajėgtų grąžinti, Ką į tolį, nežinomą tolį beribį Jau nusinešė laikas, it žiedą nuskintą... Buvo Capri saloj... Prie Tiberijaus vilos Krito žodžiai kieti, pikti, skaudūs, kaip kirčiai, Jog nustebę praeiviai - suplukę, sušilę - Atsisuko ir klausės mūsų kivirčo... Nesuprato kalbos, bet aiškiausiai suprato, Kad mums kloniai į debesis kalnais iškilo Ir kad džiaugsmas, nešiotas daugelį metų, Dingo Capri saloj, prie Tiberijaus vilos... Villefranche-sur-Mer, 1942.10.17 |
"Sesuo buitis", 1951m.
|  |