| 
  
 Giedras rudenėlis
ŠTAI ATEINA giedras, linksmas rudenėlis..  
Visas skliauto mėlis, miško pievų žalis  
Gyvas ir spalvingas, it brangus emalis,  
Tik upeliuos tyli tyras vandenėlis... 
 
Ko gi tad nugelto beržas svyruonėlis?  
Ko pačioj viršūnėj taip plazda lapelis?  
Diena dieną seka, skuba metų dalys  
Ir nugelsta visos žalios svajonėlės, 
 
Kai tiktai pajunta rudenėlio gandą,  
Kurs aliai žiedelį šalnomis nukanda,  
Vėtromis praeina, nieko nepalieka, 
 
Vasaros svajones paverčia į nieką... 
O Dievuliau mano, kaip nūn giedras spalis 
Ir kaip skliauto žydras mėlynas emalis... 
 
Putnam, 1949.9.18
 
 |