- Poezijai
- Poetui
- O kai visi
- Vakaras
- Poeto dalia
- Skundas
- Tartum perlų narai
- Poeto mirtis
- Ilgesys
- O skaisti
- Dar niekad
- O miela
- Tu esi
- Buvo Capri saloj
- Atminimai
- Karalaitė pririšta prie girnų
- Vakaro tyla
- Meni, kai ilgesys
- Orientalė
- Lapai
- Mirtis
- Gėlės
- Giedras rudenėlis
- Mano gimtinė
- Voruta
- Rauda
- Partizano šermenys
- (Vienas kraujo lašas būt tave nuplovęs)
- Laukimas
|
VorutaBUVO šviesi naktis, kai sargybinio ragasSumaurojo siaubingas Vorutos pily, Ir jo veriantį aidą - nejaukų, nesmagų Pakartojo šilai, mėnesiena gili... Lyg pavasario upė, pametusi vagą, Atsibudusi virė ir šniokštė pilis... Ir karalius iš bokšto pamatė, kad dega Laužai ant kalnų, kad jį šaukia šalis... Tai ir vėl, - tarė jis, - mano žemę gimtinę Svetimųjų žirgai ten kanopomis mina, Tai ir vėl, tai ir vėl atėjūnai pikti, Mums ramybę sudrumstę, alkų ąžuolynuos Mūsų šventą ir amžiną ugnį gesina... Vėl, užėmusi žadą, jo klausė naktis... |
"Sesuo buitis", 1951m.
|  |