Jonas Aistis




Tu lauki

A. Gr.

TU LAUKI, ir laukti nusibosta,
Bet laukdama nelaukti negali...
Akis nuleidi, it beviltį mostą,
Ir verda reibsta ratilai žali...

O gailesys - ptatesnis ir už žvilgsnį,
Netilpdamas krūtinėj ima smaugt:
Gyvenimo ir taip nešviesią pilksmę
Juodžiausi debesys pradėjo niaukt.

Akimirksniui per šitą naktį juodą,
Nors sunkiasi širdin aitriausi nuodai,
Nusidriekia viltis, it žaibo gijos...

O kuo, o kaip nūnai tave paguodus,
Tave, gležnesnę už laukų leliją!
Tikėk ir lauk - ne tai tikėjime atgijo!

Grenoblis, 1941.1.1


"Nemuno ilgesys", 1947m.