Tu lauki
A. Gr.
TU LAUKI, ir laukti nusibosta,
Bet laukdama nelaukti negali...
Akis nuleidi, it beviltį mostą,
Ir verda reibsta ratilai žali...
O gailesys - ptatesnis ir už žvilgsnį,
Netilpdamas krūtinėj ima smaugt:
Gyvenimo ir taip nešviesią pilksmę
Juodžiausi debesys pradėjo niaukt.
Akimirksniui per šitą naktį juodą,
Nors sunkiasi širdin aitriausi nuodai,
Nusidriekia viltis, it žaibo gijos...
O kuo, o kaip nūnai tave paguodus,
Tave, gležnesnę už laukų leliją!
Tikėk ir lauk - ne tai tikėjime atgijo!
Grenoblis, 1941.1.1
|