Jonas Aistis




Praeitis

PRAEITIS kaip uodas zyzia -
Nekantraut imi,
O naktis, kaip Mona Liza,
Šypsanti, rami.

Bet staiga nušvito lange...
Kas gi taip vėlai?
Tai jinai! tai ją taip brangią
Neša angelai!..

Iš kapų svajonės kelias...
O kiek jų? O kiek!..
Kažkas zyzia: buvo melas.
Melas - netikėk!

Bet jei melas, visa melas -
Sapnas žabangus...
Tai vylingai žvaigždės balo,
Žemė ir dangus!

Ji tyra, jos vardas tyras
Ir širdis tyra!
O jei ne - pasaulis mirė,
Tai ir jo nėra!

Praeitis kaip uodas zyzia -
Netikėt imi,
O naktis, kaip Mona Liza,
Šypsanti, rami.

Kaunas, 1934.8.20



"Užgesę chimeros akys", 1937m.