|
PraeitisPRAEITIS kaip uodas zyzia -Nekantraut imi, O naktis, kaip Mona Liza, Šypsanti, rami. Bet staiga nušvito lange... Kas gi taip vėlai? Tai jinai! tai ją taip brangią Neša angelai!.. Iš kapų svajonės kelias... O kiek jų? O kiek!.. Kažkas zyzia: buvo melas. Melas - netikėk! Bet jei melas, visa melas - Sapnas žabangus... Tai vylingai žvaigždės balo, Žemė ir dangus! Ji tyra, jos vardas tyras Ir širdis tyra! O jei ne - pasaulis mirė, Tai ir jo nėra! Praeitis kaip uodas zyzia - Netikėt imi, O naktis, kaip Mona Liza, Šypsanti, rami. Kaunas, 1934.8.20 |
|  |