|
RytasTAIP AKIS išneši į plačiausias aikštes,Į žydra mėlyne virpančius skliautus: Kažkieno jaunystė atsiskyrus vaikšto, Kažin kas ten šypsos, aišku - jau ne tu! Kažin kas ten sunkiai žemės naštą neša... Puikus limuzinas aplenkia tave... Ir džiaugies sutikęs į save panašų, Eidams visą amžių ta pačia gatve. |
|  |