|
Amžinoji pasakaAK, Viešpatie, tai vėlekosMes įtikėjom rytdiena! O kraujo pilnas kielikas, O sopulio širdis pilna! Tarytum vėjo pučiamus, Ji vėl į nežinią mus neš... Vėl žiedlapius rieškučiomis Po josios kojų bersiu aš. Išlaukus naktį tamsiąją, Širdis pailsusi aptils, O saulė kaip monstrancija Virš džiaugsmo ašarų pakils. Visi rankas ištiesę jai: - Osanna in excelsis! - šauks Ir didelė procesija Per kalnus ir per klonius plauks. Savęsp šaukiuosi trokštančius Ir širdį kieliką keliu - Girdžiu viską pranokstančius Mažus sidabro varpelius... Vėl kraujo pilnas kielikas, Vėl sielvarto širdis pilna!.. Mes laukiam, laukiam vėlekos Ir vėlei tikim rytdiena! Kaunas, 1936.4.20 |
|  |