|
LakštingalaNET PILNATIS žalsvam skliaute sustingo,Kaip perlas paristas stiklu - Ištryškusi tyra lakštingala Pabėrė džiaugsmo išteklių. Atėjo pasaka naktis į šilą Viršūnių aidu išdidi, O treliai skverbėsi į tylumą - Taip laimėn veržiasi širdis. Atėjo pasaka, ir mes ją matėm - Trapia voratinklio gija... Iš desperacijos "anatema!" Kuždėjo krisdama skuja. Atėjo pasaka į žalią naktį, Atėjo pasaka į mus - Nuversti sunkų karsto akmenį, Versme atverti troškimus! Atėjo pasaka ir mus ištiko, O versmės niekad neišdžius, Nes džiaugsmas liejasi į nykumą, Nes plaka daugelis širdžių. Į šitą šilo pasaką, į žalią, Į šitą džiaugsmą įsiliet Ir eit pušų spygliais, šakelėmis, Lyg ta lakštingalos čiurkšlė! O nieko, nieko pasakai nestinga Dėl ko tu, ašara, rities? Šaltinio krikštolas lakštingala Ir džiaugsmas liejas iš nakties... Kaunas, 1936.6.14 |
|  |