|
ŠilimaPARŪGOS žmona gal kainas,Pasiguos gal kuo - Šitaip metų metai eina, Teka kaip vanduo... Tu plakies, eini į niekur - Negali stovėt! Ir matai - tave palieka Tekanti srovė. Pamažu širdis atbunka, Abejas darais, Tik jauti, kad žemėj sunku, Nyku vakarais. Ir guodies, sakai dar žmonai: - Miela, taip visi Šičia, žemėj, plakas žmonės, Miršta ilgesy... Tirps gyvenimas kaip rūkas - Noris jį pratęst... Ir džiaugies, kad jis dar sukas Šiam siauram rate. |
|  |