|
Anta skardžioANTA skardžio aukštas skirpstasIr lazdynas žydinčiais žirginiais; Ir šlaituose sniegas tirpsta, Upeliukai skamba sidabriniai... O to skirpsto retos šakos, O rauplėtos, tartum vargo pirštai... Ir linksmai šakelės šneka, Kaip be skausmo ta žiema numiršta. Iš šakos svyruoklio beržo, Pumpurėlio kiaulgenio nuskinto Džiaugsmas ašaromis veržias Ir lašais į pilką žemę krinta. Vyturys danguosna kyla... Kaip pavasarį nesusikaupsi, Aidint giliai šilo bylai Ir džiaugsmingai vieversėlio liaupsei Kaunas, 1936.3.31 |
|  |