|
VakarasUŽUMIRŠI laimę, užumirši garbę,Ir apges tau akys, ir žemės tau norai; Grįši tu išsekęs po kasdienio darbo, Lyg iš šimto metų, iš senos kontoros. Ir tamsės tau žvilgsnis, ir siaurės tau mintys, Rytdienos nelauksi - taip jinai tau aiški: Grįši tu, kaip šiandien, vakaro septintą, Banaliai atsakęs į banalų laišką. |
|  |