|
Man taveKAIP pavasaris atkiunta,Ašen atkiutau. Man tave čia Dievas siuntė, Tik mane ne tau! Anta kalno juodą skirpstą Sprogstanti matau - Ar ne mums ten sniegas tirpsta Ar ne man ir tau?.. Aš, tave širdy pajutęs, Dievą pajutau! O kad Dievas meilę būtų Siuntęs man ir tau!.. Prasikals žolytės laiškas - Žalias po lietaus. Dievas liepė man išaiškint Žemės meilę tau. Ar ne Dievo buvo rykštė, Ar ne aš kritau?.. Ar šlamės žolė pernykštė Mano meilę tau? Tu matai, kaip ledas šunta? - Taip, sakai, matau... Man tave čia Dievas siuntė, Tik mane ne tau! Kaunas, 1936.9.28 |
|  |