***
KĄ ilgus amžius širdy nešiojom
Ir kas mums buvo šventų švenčiausia,
Šiandieną visa pamins po kojų
Ir tautai laisvę atnešę jausis.
Kantriai kentėki šį sunkų jungą -
Kentėki, broli, kentėki, sese,
Ir skelbk vergiją, priespaudą žlungant,
O tą, kur vilties netenka, drąsink:
Kankink, kiek nori, mes to nebijom,
Atgauti laisvę kelius atrasim,
Nebus, kaip nori, ir mes vergijos
Pančius, nutraukę, vėl nusimesim!
Vichy, 1940.10.13
|