Jonas Aistis




Platanai

JAU VĖL liūdnai šlamėdami platanai
Prie mano lango ims nusilapos...
Ir nerimas jau širdį vėl kutena,
Kad metų metai nuslenka taipos

Nunuoginę, nudraskę buitį maną,
Lyg ant kokios kerštingos pašaipos,
Kad nei svajonių tų, kur dar rusena,
Neliktų nė mažiausios nuotrupos...

Tai reiškia - vėl anapus gatvės, lange,
Matysiu moterį ir truputį padangės
Numėlusios, lyg žydintys linai...

Tai vėl širdis, nutolus nuo gimtinės,
Virpės, tarytum lapas paskutinis
Už mano lango, uždaryto aklinai...

Grenoblis, 1941.10.12



"Be tėvynės brangios", 1942m.