- Niekad netekėjo
- Skundas
- Kelionė
- Dienos
- (Ką ilgus amžius širdy nešiojom)
- Tu vis
- Šv. Sebastijonas
- Motinos legenda
- Atsiskyrimas
- Varpas
- Tėviškės žemelė
- Platanai
- Lietuva
- O tautieti
- Prisikėlimas
- Žvangučiai
- Vaiduokliai
- Jūra
- Dvejopi vandenys
- Jaunystė
- Juoda melancholija
- Narcizai
- Draugams
- Vėlinės
- Spalvingas ruduo
- Vaikystė
- Mater Dolorosa
- Daina
- Be tėvynės brangios
- Sukilėliams
- Pažiūrėkit
- Mes neleisim
|
VaiduokliaiŽIŪRIU, kaip aras palaužtais sparnais,Netikras savimi aklon bedugnėn Ir slopinu širdy troškimų ugnį, Sutyškančią bejėgiais vandenais... O vandenys tie žydi mėlynai, Primindami akių malonų drungnį - Neaprėpiamą, platų ir bedugnį, Rusenantį po laiko pelenais... Ir nežinau, kuriuo vardu vadinti... Tarsi vaiduokliai grįžta žodžiai, mintys Ir gąsdindami pinasi, kartojas... O miela, dangiška svajonių sese!.. Kaip visa tai be jausmo ir išgesę Bedugnėm veriasi po mano kojų... Villefranche-sur-Mer, 1941.8.24 |
|  |