- Niekad netekėjo
- Skundas
- Kelionė
- Dienos
- (Ką ilgus amžius širdy nešiojom)
- Tu vis
- Šv. Sebastijonas
- Motinos legenda
- Atsiskyrimas
- Varpas
- Tėviškės žemelė
- Platanai
- Lietuva
- O tautieti
- Prisikėlimas
- Žvangučiai
- Vaiduokliai
- Jūra
- Dvejopi vandenys
- Jaunystė
- Juoda melancholija
- Narcizai
- Draugams
- Vėlinės
- Spalvingas ruduo
- Vaikystė
- Mater Dolorosa
- Daina
- Be tėvynės brangios
- Sukilėliams
- Pažiūrėkit
- Mes neleisim
|
DraugamsKIEKVIENĄ vėlų rudenį svetur keliaujant,Lyg lapai, lydintys retėdavo tolydžio... Pasigendu, tartum gimtinės žemės saujos, Šiandieną aš Miškinio, Binkio ir Rimydžio... Tą paskutinįkart lietus ik kaulų merkė, Įsunkdamas tamsios nakties siaubingą rūstį... Atsimenu, kaip tąsyk vienas girtas verkė, Jog laisvė imanti iš mūsų rankų sprūsti... Kur jūs, mano draugai, įtūžusio likimo Siūbuojančių bangų staigiais verpetais einat? Ir kaip jūs nukalbat bangų nuplautą smėlį? Ausyse skamba man anie žodeliai kimūs, Anos graudingosios gimtosios žemės dainos Ir smuklėse graudžiai dainuotas Nemunėlis... Grenoblis, 1941.11.12 |
|  |