- Niekad netekėjo
- Skundas
- Kelionė
- Dienos
- (Ką ilgus amžius širdy nešiojom)
- Tu vis
- Šv. Sebastijonas
- Motinos legenda
- Atsiskyrimas
- Varpas
- Tėviškės žemelė
- Platanai
- Lietuva
- O tautieti
- Prisikėlimas
- Žvangučiai
- Vaiduokliai
- Jūra
- Dvejopi vandenys
- Jaunystė
- Juoda melancholija
- Narcizai
- Draugams
- Vėlinės
- Spalvingas ruduo
- Vaikystė
- Mater Dolorosa
- Daina
- Be tėvynės brangios
- Sukilėliams
- Pažiūrėkit
- Mes neleisim
|
Spalvingas ruduoATEIDAVO jisai puošnus, lyg Kubla chanasSu purpura, auksiniais raštais išsiūta, Ir, eidams su žiauria ir paklusnia svita, Nutrempdavo laukus ir širdį, ganant... O šiaurūs viesulai, gruodai ir šalnos Nunuogindavo nusiminusius medžius, Šakas iškėlusius maldavimu graudžiu - Dangopi šauktiesi sukopusius ant kalno. Atsimenu save - skurdžiausią piemenėlį - Prie plazdančios galilaukėj žabų ugnelės, Kai aš sunkios vaikystės rudenis ganiau... Kai šaltis spaudė ašaras skaudžiai užgėlęs, Nenujaučiau tada, kad be tėvynės gelia Už rudenį, šalnas ir gruodą kruviniau... Grenoblis, 1941.11.1 |
|  |