Jonas Aistis




Jūra

O TAMSIAI mėlyna, beribė, gaivalinga
Ir putų puokštėm pasipuošusi, graži!
Kaip visa tai gražu atrodo ir prasminga,
Kaip mes, tartum lašeliai, niekingi ir maži...

Ten, už akiračio, širmi žirgai sužvinga,
Lyg laimės valanda krūtinėje aiži,
Kuri, akimirksniui širdy pražydus, dingo,
Bet grįžta nuolatos ir vėl rankas grąžyt...

O eis taip tūkstančiais, kaip ėjo, metai -
Vis mėlyna, graži ir amžinai gyva
Tu mus viliodama žavėsi apgava,

Lyg pasaka apie Kastytį ir Jūratę...
Ji smigs kažkam, kaip man šiandieną sminga
Širdin, ir bus gyva ir panašiai prasminga...

Villefranche-sur-Mer, 1941.7.30



"Be tėvynės brangios", 1942m.