- Niekad netekėjo
- Skundas
- Kelionė
- Dienos
- (Ką ilgus amžius širdy nešiojom)
- Tu vis
- Šv. Sebastijonas
- Motinos legenda
- Atsiskyrimas
- Varpas
- Tėviškės žemelė
- Platanai
- Lietuva
- O tautieti
- Prisikėlimas
- Žvangučiai
- Vaiduokliai
- Jūra
- Dvejopi vandenys
- Jaunystė
- Juoda melancholija
- Narcizai
- Draugams
- Vėlinės
- Spalvingas ruduo
- Vaikystė
- Mater Dolorosa
- Daina
- Be tėvynės brangios
- Sukilėliams
- Pažiūrėkit
- Mes neleisim
|
JūraO TAMSIAI mėlyna, beribė, gaivalingaIr putų puokštėm pasipuošusi, graži! Kaip visa tai gražu atrodo ir prasminga, Kaip mes, tartum lašeliai, niekingi ir maži... Ten, už akiračio, širmi žirgai sužvinga, Lyg laimės valanda krūtinėje aiži, Kuri, akimirksniui širdy pražydus, dingo, Bet grįžta nuolatos ir vėl rankas grąžyt... O eis taip tūkstančiais, kaip ėjo, metai - Vis mėlyna, graži ir amžinai gyva Tu mus viliodama žavėsi apgava, Lyg pasaka apie Kastytį ir Jūratę... Ji smigs kažkam, kaip man šiandieną sminga Širdin, ir bus gyva ir panašiai prasminga... Villefranche-sur-Mer, 1941.7.30 |
|  |