- Niekad netekėjo
- Skundas
- Kelionė
- Dienos
- (Ką ilgus amžius širdy nešiojom)
- Tu vis
- Šv. Sebastijonas
- Motinos legenda
- Atsiskyrimas
- Varpas
- Tėviškės žemelė
- Platanai
- Lietuva
- O tautieti
- Prisikėlimas
- Žvangučiai
- Vaiduokliai
- Jūra
- Dvejopi vandenys
- Jaunystė
- Juoda melancholija
- Narcizai
- Draugams
- Vėlinės
- Spalvingas ruduo
- Vaikystė
- Mater Dolorosa
- Daina
- Be tėvynės brangios
- Sukilėliams
- Pažiūrėkit
- Mes neleisim
|
PažiūrėkitPAŽIŪRĖKIT, mieli broliai, į supiltusKritusių sukilėlių kapus, Kur jie savo kūnais grindė tiltus, Versdami gyvenimo sukruvintus lapus... Pažiūrėkit, mieli broliai, į tremtinių Eisenas per tundras ir stepes - Mylimos ir nelaimingosios tėvynės Gyvą širdį sopulingai gniaužiančias reples. Pažiūrėkit, mieli broliai, jos sodybų Ugnimi sulygintų ten su žeme, - Vis tai ji ir vis ant kryžiaus medžio kybo Darganų ir vėtrų šiurpulingam ūžime. Pažiūrėkit, mieli broliai, jos gajumo, Trykštančio iš mėlynų akių, Jos kančių, jos sielvarto ir jos liūdnumo Dėl vis dūžtančių svajonių jos lakių. Pažiūrėkit, mieli broliai, ir tikėkit Jos krūtinėj rusinčia svaja. Pažiūrėkit, mieli broliai, pažiūrėkit Ir tikėkit, ir tikėkit amžinai su ja! Grenoblis. 1941.10.10 |
|  |