- Niekad netekėjo
- Skundas
- Kelionė
- Dienos
- (Ką ilgus amžius širdy nešiojom)
- Tu vis
- Šv. Sebastijonas
- Motinos legenda
- Atsiskyrimas
- Varpas
- Tėviškės žemelė
- Platanai
- Lietuva
- O tautieti
- Prisikėlimas
- Žvangučiai
- Vaiduokliai
- Jūra
- Dvejopi vandenys
- Jaunystė
- Juoda melancholija
- Narcizai
- Draugams
- Vėlinės
- Spalvingas ruduo
- Vaikystė
- Mater Dolorosa
- Daina
- Be tėvynės brangios
- Sukilėliams
- Pažiūrėkit
- Mes neleisim
|
VėlinėsJOS BUVO rūškanos, sentimentaliosTos paskutinės mano Vėlinės Kaune - Su apšviestais nugeltusiais berželiais, Su lapais čežančiais, su plaukiančia minia. Ramiai liepsnojo žvakės ir indeliai, O pakasynų maršas vario krūtine Dejuodamas graudino medžių viršūnes Ir ašarino miglą nuo šakelių... Be jokio tikslo eidamas per spūstį - Nebuvo nieko ten lankyt nei liūsti - Prisiminiau mergaitę, mirusią kadais... Plaukais, lyg tie gelsvi berželių lapai, - Gražiai gėlėm papuoštą smėlio kapą Su širdį veriančiais raudojimų aidais... Grenoblis, 1941.11.2 |
|  |