Jonas Aistis




Varpas

VAKAROP, varpinėje suvirpęs, varpas
Plaukdamas primins artėjimą nakties
Ir laukuose, lyg rasa nukritus varpas,
Vargo žmones susikaupti atities.

Ir stovės nutirpę - garsas gi tuo tarpu
Nubanguos iki akiračio paties
Ir prikels, kas jų širdžių gelmėse tarpo,
Lyg tyla neišsakytos paslapties.

Tęsis taip susikaupimas atidus,
Ir ne vienas ims giliausiai atsidus
Neįvykusiais troškimais ir svajonėm,

Kol nulinks ir vėl, tartum pribrendę varpos.
Virpa visata visa džiaugsmu, dejonėm
Ir žmogaus širdy, tartum varpinėj varpas...

Grenoblis, 1941.5.8



"Be tėvynės brangios", 1942m.