- Niekad netekėjo
- Skundas
- Kelionė
- Dienos
- (Ką ilgus amžius širdy nešiojom)
- Tu vis
- Šv. Sebastijonas
- Motinos legenda
- Atsiskyrimas
- Varpas
- Tėviškės žemelė
- Platanai
- Lietuva
- O tautieti
- Prisikėlimas
- Žvangučiai
- Vaiduokliai
- Jūra
- Dvejopi vandenys
- Jaunystė
- Juoda melancholija
- Narcizai
- Draugams
- Vėlinės
- Spalvingas ruduo
- Vaikystė
- Mater Dolorosa
- Daina
- Be tėvynės brangios
- Sukilėliams
- Pažiūrėkit
- Mes neleisim
|
O tautietiO TAUTIETI, argi tu nejausi,Kad mus slegia likimo našta? Juk tai mūsų Lietuva brangiausia Šiandien tyso, žemėn parblokšta? O ji kenčia kruvinoj vergijoj Nelaiminga - apleista, deja. Senos žaizdos ne visai užgijo, O štai atsivėrus vėl gili nauja... Tai lietuvis, kur bebūtų, Kas bebūtų, ją privalo gint, Ir neleisti ją, kaip žalią rūtą, Piktai kojai mirtinai numint. Grenoblis, 1941.6.15 |
|  |