- Niekad netekėjo
- Skundas
- Kelionė
- Dienos
- (Ką ilgus amžius širdy nešiojom)
- Tu vis
- Šv. Sebastijonas
- Motinos legenda
- Atsiskyrimas
- Varpas
- Tėviškės žemelė
- Platanai
- Lietuva
- O tautieti
- Prisikėlimas
- Žvangučiai
- Vaiduokliai
- Jūra
- Dvejopi vandenys
- Jaunystė
- Juoda melancholija
- Narcizai
- Draugams
- Vėlinės
- Spalvingas ruduo
- Vaikystė
- Mater Dolorosa
- Daina
- Be tėvynės brangios
- Sukilėliams
- Pažiūrėkit
- Mes neleisim
|
NarcizaiKADAIS nežemiškai gražus vaikinasPasilenkė ties krikštolo versme gyva Ir taip godžiai užsižiūrėjo į save, Jog ėmė ir pavirto į žolyną... O mes, kai narcizus šlapokšniuos skinam - Keistai vis tebestebinčius save, Atsimenam, kad gymiu, stovyla žavia Grožėjosi kažkur kažkoks vaikinas... Taip lygiai ir poetų širdys godžios Nulinkusios užsižiūri į žodžius, Jog pačios žodžiais nejučiom pavirsta... Skaitytojui, kai varto paliktus lapus, Svajonių jų gražus, džiaugsmingas ir kvapus Anas - gyvybės balsas - pasigirsta... Grenoblis, 1941.11.16 |
|  |