Tėviškės žemelė
TEKA Nemunėlis ašarom pasruvęs
Ir šilai dejuoja aimana gilia,
Tik negali atsidust lietuvis
Anei pasiskųsti kruvina dalia...
O pilka šilaine, o gelti smėlynai,
Prakaitu pasotint jūsų negali...
Kodėl nedalinga, brangioji tėvyne,
Mums tavoji laimė yra taip meili?!
Nepajėgs išplėšti iš krūtinės,
Nebent jau išplėštų su pačia širdim -
Neatstos mums niekas mylimos tėvynės,
Tai dėl to ir niekas niekad neatims!
Bet šiandieną seka, lyg šešėlis,
Lyg tamsus šešėlis, slegianti mintis,
Kad užgynė, lyg vartus užkėlė,
Į tėvynę grįžti nedraugai pikti.
Grenoblis, 1941.VI.4
|