|
Atsiskyrimas
J., A. ir P. Liutkams
KIEKVIENĄKART, kai tik man reikia skirtis
Vis tiek su kuo ir kaip ilgam bebūtų:
Su žmogumi, miestu, šalim ar butu -
Skaudžioj nostalgijoj jaučiu, tarytum mirtį,
Šaltai palytinčią nykiu šešėliu
Ir ieškančią širdy kaulėtais pirštais,
Lyg bijančią kažko brangaus užmiršti,
Sudžiūvusio į knygoje įdėtą gėlę.
Tada matau šiltus, malonius veidus
Draugų, šalis bei miestus aplankytus -
Kaip kur gėlė žydėjo, saulė leidos,
Lyg ta mergaitė džiovoje nuvytus,
Kurios akyse žemės šauksmas klyko,
Bet laiko bėgyje nykte išnyko...
Villefranche-sur-Mer, 1941.9.4
|
