- Niekad netekėjo
- Skundas
- Kelionė
- Dienos
- (Ką ilgus amžius širdy nešiojom)
- Tu vis
- Šv. Sebastijonas
- Motinos legenda
- Atsiskyrimas
- Varpas
- Tėviškės žemelė
- Platanai
- Lietuva
- O tautieti
- Prisikėlimas
- Žvangučiai
- Vaiduokliai
- Jūra
- Dvejopi vandenys
- Jaunystė
- Juoda melancholija
- Narcizai
- Draugams
- Vėlinės
- Spalvingas ruduo
- Vaikystė
- Mater Dolorosa
- Daina
- Be tėvynės brangios
- Sukilėliams
- Pažiūrėkit
- Mes neleisim
|
Šv. SebastijonasPAKELDAMAS akis aukštyn drebėjau,Kad nepalaužtų valios man kančia - Įsmigo štai pirmoji vilyčia, Ir nerimas, o Viešpatie, praėjo. Kaip miela - lyg šilti lašai lašėja... Lyg sąla sąnariai... Kaip gera čia Man laukt, matyt su šypsena skaisčia Ateinantį iš tolo Atpirkėją. Garbė ir šlovė Tau, o Visagali! Maniau, kad reiks įtempti valią, Bet štai Tu Pats manęspi ateini... O kiek šviesos! Net man akis gadina... Švelnaus skambėjimo skliautai pilni... Tik svyra jau galva, sunki kaip švinas.. Grenoblis, 1941.4.8. |
|  |