Jonas Aistis




PAKENTĖKI, brangi nelaiminga tėvyne,
Tau padėsim šį purvą nelaisvę išbrist.
Patikėk, patekės tavo laisvės aušrinė
Ir nuo rankų vergijos grandinės nukris.

Tu į ateitį eisi, kaip nėjai nei senovėj,
Ir laisva, kaip dar niekad nebuvus laisva,
Mes gyvensim visi tavo garbei ir šlovei,
O tėvyne graži, o brangi Lietuva!



Nemuno ilgesys

NORĖJAU bėgt, it stirnos dienos bėgo
Gelsvai žaliam pavasario dugne...
Norėjau šaukt, kiek nešė mano jėgos,
Norėjau verkti ašara drungna...

Atlantas! o platus, platus ir lėkštas -
Akyse ašara karti sužvilgs,
Ir Nemunas, kaip andai Mačiui Kėkštui,
Ateis regėjime ir pasiilgs...

Vis plauks ir plauks banga lėta be galo...
Žuvėdrų lydimas ir aš lekiu...
Tik neišnirs, kaip nūn Azorų salos,
Pilka buitis iš rūko ir akių...

Grenoblis, 1940.9.15 - Atlantas, 1946.1.11


"Nemuno ilgesys", 1947m.