Jonas Aistis




In quo contristata es

BŪNA tokie skaudūs saulėlydžiai kartais,
Kaip ašara skaidrūs, jautrūs kaip styga,
Jog atsiveria troškimų vario vartai
Ir rūdėti pančiai nukrinta staiga...

Tąsyk mylintys pirštai sielą palyti,
Patetiškai suošia marių krantai
Ir pradeda žodžiais ir ašarom lyti,
O vakaras kužda švelniai ir šventai

Apie gražią, tolimą, nuostabią šalį,
Kur teviešpatauja svaja visagalė,
Kur trykšta į dangų troškimų versmė

Ir plaukia šventa, negirdėta giesmė,
Lyg pavasario kvapą atnešdamas vėjas...
In quo contristata es, anima mea?..

Thompson, 1946.4.24


"Nemuno ilgesys", 1947m.