Jonas Aistis




Ir vanduo akmenyse

IR VANDUO akmenyse, ir vėjelis šile
Nepaliauja kalbėt stebuklingai,
Tai tik mano jau tokia dalia,
Kad tau kalbinti žodžio pristinga...

O atsimenu kartą - epušėlė žalia
Visais lapais prašneko džiaugsminga,
Jog pasenusi liepa, rymojus šalia,
Atsiduso giliai, sielvartingai...

O tėvyne brangi, kad galėčiau
Taip švelniai tave šiandien paguosti,
Kad galėčiau prabilti jaunyste žalia,

Kaip vanduo akmenyse, kaip vėjelis šile,
Tai aš eičiau tau veido nušluostyt
Ir išvesti iš laiko erškėčių...

Villefranche-sur-Mer, 1941.12.20


"Nemuno ilgesys", 1947m.