Ratelis
TAI BUVO sapnas, bet taip anei sapne
Nebūna ir nebeįvyksta niekad,
O laiko bėgyje tatai palieka,
Lyg šviesus krislas žibėti pelene...
Ir dūsauti, ir klausti: O kas mane
Kartoti verčia, kai neklauso niekas -
Tai buvo sapnas, bet taip anei sapne
Nebūna ir nebeįvyksta niekad...
Nūnai vis tiek tai įvykę būt ar ne -
Tik nepasiekiama per laiko tieką
Tepatveria ir amžinai palieka
Gyva ir tebeskambančia styga, nes
Tai buvo sapnas, bet taip anei sapne
Nebūna ir nebeįvyksta niekad,
O laiko bėgyje tatai palieka,
Lyg šviesus krislas žibėti pelene...
Grenoblis, 1944.2.26
|