Jonas Aistis




Ir akimirksniui

IR AKIMIRKSNIUI žaibas, perplėšęs naktį,
Ik akiračio viską gražiausiai parodys,
Taip širdies gilumoj išsijudina žodis -
Įsiamžint jo vieno galėtų pakakti,

Bet kaip žaibas bematant suspėja sudegti
Ir taip bergždžias palieka troškimas ir godis
Išsiplėšt su širdim paslaptingasis žodis
Amžinybėn nukrikusią nemigo naktį...

O tos nemigo naktys - kartus įnirtimas
Nukamavęs akyse žaliuodamas juosta
Ir krūtinėje viską ik krislo išgraibo -

Atminimai, tarytum sujauktas kirtimas,
Apipintas spalvinga vaivorykštės juosta,
Ir naktis nusibodus: be žvaigždės, be žaibo!

Grenoblis, 1942.7.2


"Nemuno ilgesys", 1947m.