Jonas Aistis




Skausmas

TU MANE sekioji nuo pačios vaikystės,
Lyg šešėlis, lyg šunelis įkandin -
Mėčiau pėdsakus norėdams, kad paklystum,
Ar krante paliktum, pasileidus vandenim!

Traukiniuose ir laivuose apsimaudęs,
Vienumoj šalia tysojai ant vejos,
Net kai mylima kadais kuždėti glaudės,
Užsispyręs tu stovėjai tarp manęs ir jos...

Efemeriški akimirksniai praėjo -
Lyg žaibai žaibavo, lyg vanduo tekėjo -
Ir lyg dūmas tirpo džiaugsmas ir draugai -

Tik tu viens mane sekioji ir slaugai!
Taip, širdis nebūna niekad laimės kupina,
Tik tavęs, o skausme, vieno visada gana!

Villefranche-sur-Mer, 1942.8.7


"Nemuno ilgesys", 1947m.